Jau metus Lietuvos vyrų golbolo rinktinės laivą vairuojantis Valdas Gecevičius pauzę treniruočių procese išnaudoja ypatingam pomėgiui – sporto atributikos kolekcionavimui. Kelis dešimtmečius sporto pasaulyje besisukančio trenerio namų muziejuje – kamuoliai, gairelės, sportinė apranga ir ženkliukai, kuriū kolekcijoje – net penki tūkstančiai. V. Gecevičius Parateam.lt papasakojo apie hobio ištakas, eksponatus, sielai brangiausius ir labiausiai trokštamus trofėjus.
Valdas Gecevičius savo sporto atributikos muziejuje
Lietuvos golbolo rinktinė nesitreniruoja nuo kovo 13 d. Šalyje paskelbus karantiną, užsidarė maniežai, baseinai, sporto klubai. Savaitėms buvo užrakinta Vilniuje, Skroblų gatvėje esanti „Šaltinio“ klubo salė, kuri jau daugybę metų yra golbolo nacionalinės komandos namai.
Dėl pandemijos nukelti keli tarptautiniai turnyrai, kuriuose planavo dalyvauti ir Lietuvos komanda. Rinktinės nariai laiką leidžia namie ir sportuoja pagal trenerio Valdo Gecevičiaus nurodymus.
„Sakiau vyrams pajudėti, kiek tai įmanoma. Tai yra įvairūs pratimai – pilvo presui ir panašiai. Jie ir patys viską žino, bet kažkiek pasikoordinuojame. Pagal galimybes judame“, – pasakoja strategas.
Treneris laiko veltui irgi nešvaisto, jį naudoja tai veiklai, kuriai norėjosi skirti daugiau dėmesio.
„Turiu galimybę pasižiūrėti daugiau mūsų rinktinės ir kitų komandų žaidimo vaizdo įrašus. O daugiau tai įvairūs darbai namie. Kol kas nieko ypatingai gudraus čia nenuveiksi“, – sako V. Gecevičius.
V. Gecevičius stengiasi iš situacijos išspausti kuo daugiau teigiamų dalykų. Dešimtmečius didžiajame sporte besisukantis specialistas, kuris anksčiau krepšinyje dirbo trenerio ir administracinį darbus, turi hobį – kolekcionuoja įvairią atributiką: ženkliukus, kamuolius, marškinėlius, gairelės ir taip toliau.
Šiam hobiui V. Gecevičiaus namuose skirtas atskiras kambarys. Eksponatų skaičius išties įspūdingas, o didžiausias dėmesys – ženkliukams, kurių trenerio kolekcijoje – apie penki tūkstančiai.
„O taip. Ženkliukai iki šiol į krūvas buvo sudėti, tai dabar po truputį tvarkausi. Kolekcijoje pagrinde su krepšiniu ir vasaros olimpinėmis žaidynėmis susiję ženkliukai. Ir kamuoliai ten, ir gairelės. Krepšinio yra, bet ir golbolo jau turiu. Golbolas jau turi atskirą erdvę“, – šypsosi V. Gecevičius.
„Buvau surinkęs gal kelias dešimtis tų ženkliukų. Būdavo populiaru tais laikais juos segti ženkliukus į tokius lininius rankšluosčius. Amžiną atilsį Vytautas Gudelis įtraukė mane į kolekcininkų asociaciją prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Įkalbėjo mane, sakė, kad jaunų reikia.
Gaudavome tų kamuolių, ženkliukų, gairelių, nes tai susiję su darbu. Sūnus irgi kažką laimėdavo. Taip ir užsikabinau ir pradėjau rinkti. Buvo kambarys laisvas namuose kaip tik“, – atsimena treneris.
V. Gecevičiaus pomėgis netrukus išaugo į rimtą hobį, prasidėjo mainai su kolekcininkais iš kitų šalių.
„Eksponatai sudėlioti į rėmelius. Pradėjau skirstyti pagal krepšinio klubus, federacijas, NBA klubus, pagal valstybes. Skaidau, nes lengviau patikrinti, ką turiu ir ko neturiu.
Jau net vietos trūksta. Kamuoliams dar yra, o ženkliukams nelabai. Sienos užpildytos. Idėjų turiu, kaip praplėsti muziejų, bet tam reikia dar daugiau laiko ir darbo“, – dėsto V. Gecevičius.
Treneris neslepia: pats vertingiausias ir brangiausias širdžiai ženkliukų kolekcijos eksponatas – 1939 m. Kaune vykusiam Europos krepšinio čempionatui skirtas ženkliukas. O bene labiausiai trokštamas ž 1937 m. Europos krepšinio čempionato proga išleistas ženkliukas.
Pasak V. Gecevičiaus, artimieji į jo pomėgį žiūri teigiamai. Užduočių esą gauna ir sūnus krepšininkas Martynas Gecevičius, daug metų atstovaujantis Europos klubams.
„Gauna, bet jis ir savo trofėjus turi sau atskirai. Nors kol kas jis nėra kolekcininkas vidumi. Tikrai nekonkuruojame, čia jam nebūtų jokių šansų. Bet ką gali žinoti – gal su amžiumi kažkas keisis.
Iš žmonos kartais sulaukiu pastabų, kai noriu kažką įsigyti. Vieną kitą nusiperku, bet stengiuosi neišlaidauti. Daugiau kolekcija pildosi mainų keliu.
Vien dėl to susikūriau paskyrą Facebooke, kad galima būtų lengviau bendrauti. Buvau nusistatęs prieš Facebooką, sakydavau, kad tai tik laiko gaišinimas. Va kaip gavosi. Laiko tikrai suvalgo, tačiau bent bendrauti patogu. Yra draugai, yra kolekcininkų grupės“, – šypsosi specialistas.
V. Gecevičius tikisi, kad dabartinė situacija pasaulyje privers žmones susimąstyti ir atsigręžti į tikras vertybes, skirti daugiau laiko sau, artimiems žmonėms ir širdžiai mieliems pomėgiams.
„Gal žmonės apsidairys ir supras, kad ne ten akcentai sudėti. Yra dalykų, kurie, atrodytų, nesudėtingi su visais medicininiais išradimais ir mokslo pažanga. Pasirodo, kad nieko panašaus. Štai ir nežinome, ką daryti. Ir nesvarbu, kas esi – ar premjeras, ar ministras, ar sportininkas“, – sako V. Gecevičius.