2021 30 kovo

Integruoti Lietuvos čempionatai: išvien sporto arenose ir už jų ribų

2020-ieji Lietuvos sportui buvo ypatingi, nes sveiki ir negalią turintys sportininkai pirmą kartą istorijoje varžėsi trijuose integruotuose šalies čempionatuose: lengvosios atletikos, dviračių plento ir plaukimo. Pasak Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidento Mindaugo Biliaus, tai – bendro kelio pradžia, o tokius čempionatus ateityje nus siekiama organizuoti ir kitose sporto šakose.

Danas Sodaitis – Lietuvos čempionas 4×100 metrų bėgimo estafetėje

Pirmieji barjerą įveikė lengvaatlečiai

Žinia apie Lietuvos paraatletų dalyvavimą svarbiausiose šalies varžybose pirmą kartą nuskambėjo pernai birželį, kai Vilniuje ketverių metų bendradarbiavimo sutartį parašais įtvirtino Mindaugas Bilius ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.

„Sutartis reikšminga neįgaliųjų sportui ir visai Lietuvai. Lietuva – tik trečia šalis pasaulyje ir pirma Europoje, kurioje neįgalieji ir sveikieji kartu dalyvaus varžybose. Tai rodo, kad Lietuvos visuomenė sparčiai keičiasi ir supranta, kad visi žmonės yra žmonės“, – sakė LPAK prezidentas M. Bilius.

Net dešimt stipriausių šalies paraatletų praėjusį rugpjūtį sėkmingai startavo LLAF organizuotame šalies čempionate Palangoje ir LLAF taurės varžybose, vykusiose sostinėje.

„Sportininkai su negalia – geriausi sportinės idėjos ambasadoriai, kurie savo pavyzdžiu rodo, kaip reikia gyvenime kovoti. Mano akimis, jie yra daug sveikesni už daugelį tų, kurie bodisi pakelti savo minkštąją nuo sofos, sėdėdami prie televizoriaus arba virtuvėje, prie šaldytuvo“, – dėstė LLAF vadovas E. Skrabulis.

Pasak paraatletų, šis susitarimas svarbus ir tuo, jog Lietuvos sportininkai su negalia pirmą kartą istorijoje gavo galimybę namie siekti Europos, pasaulio čempionatų ir net paralimpinių žaidynių normatyvų.

„Man kaip sportininkui ypatingai svarbu tai, kad mano rezultatai fiksuojami tarptautiniuose reitinguose ir leidžia siekti tarptautinių normatyvų. To dar nebuvo. Tai buvo varžymasis su savimi, su kitais sportininkais ir daugiau ambicijų patenkinimas, bet ne siekimas to tikslo, dėl kurio sportininkas gyvena ir treniruojasi. Atsiradusi nauja galimybė labai svarbus veiksnys. Esu už tai dėkingas“, – pasakojo D. Sodaitis.

D. Sodaitis tapo pirmuoju paraatletu, tapusiu LLAF organizuoto šalies lengvosios atletikos čempionato aukso medalio laimėtoju. Marto Skrabulio auklėtinis tai padarė vyrų 4 po 100 metrų estafetėje.

„Nerealiai, viskas varžybose buvo tiesiog super: sąlygos, saulė, žmonės. Visi labai pozityvūs. Smagu, kad yra komanda mūsų neįgaliųjų, o sveikieji yra suinteresuoti palaikyti. Visa atmosfera – viena iš geriausių, kiek esu visur dalyvavęs“, – Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą įvertino D. Sodaitis.

Kartu su D. Sodaičiu klubui „Cosma“ atstovaujanti Airinė Palšytė sveikino integruotų čempionatų idėją.

„Dažnai matau Daną treniruotėse, kartu sportuojame ir tame nėra nieko keisto. Tai – lygiai taip pat įprasta kaip ir matyti kitus sportininkus. Aš manau, kad paralimpinio komiteto prezidentas daro didelį darbą, integruodamas paralimpiečius į sveikųjų sportininkų bendruomenę. Tai, ką mes turėsime čia, Lietuvoje, yra labai sveikintina. Manau, kad ne tik aš, bet ir visi lengvaatlečiai palaiko šią idėją“, – sakė A. Palšytė.

Be D. Sodaičio, puikių rezultatų Lietuvos čempionate Palangoje pasiekė būrys kitų paraatletų. Pirmąkart čempionate dalyvavę paralimpinės rinktinės atstovai Palangosje rodė aukštus rezultatus ir užfiksavo keturis asmeninius rekordus: ieties metimo sektoriuje Andrius Skuja, disko metime Donatas Dundzys ir Oksana Dobrovolskaja, o rutulio stūmimo rungtyje Ramūnas Verbavičius.

Visi asmeninius rekordus užfiksavę paraatletai, o taip pat ir disko metikas Kęstutis Skučas, įvykdė „High performance“ rezultatus, didinančius galimybes patekti į Tokijo paralimpines žaidynes.

Įkandin lengvaatlečiams – pirmi dviratininkų bandymai

Apie paralimpinį Tokiją kol kas negalvoja, bet apie 2024 m. Paryžiaus arba 2028 m. Los Andželo žaidynes patyliukais susimąsto ir negalią turintys mūsų šalies dviračių sporto entuziastai.

Keturiolika negalią turinčių dviratininkų rugpjūtį išsirikiavo prie starto linijos Jonavoje, kur vyko Lietuvos dviračių plento čempionatas. Pirmą kartą nacionalinėse varžybose dalyvavę neįgalieji sportininkai įveikė 10 kilometrų trasą, kurioje netrūko iššūkių – įkalnių ir nuokalnių, staigių posūkių ir karštų saulės spindulių.

2020 m. Lietuvos dviračių plento čempionatas Jonavoje

Tarp pedalus Lietuvos čempionate mynusių sportininkų buvo gerai žinomų paralimpinio sporto veidų: Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas Marius Zibolis ir irkluotojas Augustas Navickas.

„Tokie renginiai svarbūs. Yra žmonės sportuojantys. Gal kažkas pamatys talentus, ir jie taps profesionaliais sportininkais. Tai – galimybė pradėti sportuoti ir tapti paralimpiečiu. Manau, kad tai yra tikrai įmanoma“, – įspūdžiais dalijosi A. Navickas, atstovavęs Lietuvai 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse.

Negalią turintiems dviratininkams kelią į nacionalines pirmenybes atvėrė Lietuvos paralimpinio komiteto ir Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) bendradarbiavimo susitarimas.

„Kol kas mes aukšto meistriškumo negalią turinčių dviratininkų Lietuvoje dar neturime, bet aš labai tikiuosi, kad bent keli, išmėginę jėgas, užsidegs noru sportuoti profesionaliau, dirbti su treneriais. Ir kas čia žino: galbūt Paryžiuje ar Los Andžele turėsime savo atstovų ir šioje sporto šakoje“, – sakė M. Bilius.

Lietuvos dviračių plento čempionato atskiro starto lenktynėse jėgas išmėgino paratriatlonininkas Ernestas Česonis, kuriam važiavimas dviračiu – viena iš trijų rungčių.

„Man kaip paraatletui išties labai smagu, kad Lietuvoje vyksta tokie dalykai. Tiek su lengvąja atletika, tiek dabar su dviračių sportu. Labai smagu, kai neįgalieji gali varžytis kartu su sveikaisiais. Mes galime parodyti, jog mūsų nereikia išskirti, ir tai yra nuostabu. Anksčiau ne kartą esu pagalvojęs, kad būtų smagu man sudalyvauti dviračių varžybose, o dabar tai tapo realybe“, – sakė E. Česonis.

Plaukikai integruotas varžybas žymi rekordais

Realybė – ir bendros plaukikų varžybos. Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikai pernai gruodį dalyvavo Klaipėdoje vykusiame Lietuvos čempionate, kurį organizavo šalies plaukimo federacija.

Edgaras Matakas ir kiti paralimpinės rinktinės plaukikai išbandė jėgas Lietuvos čempionate

Asmeninius ir šalies rekordus šiose varžybose užfiksavo Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė. Be to, Lietuvos čempionate pasiekti rezultatai pirmą kartą atsidūrė Tarptautinio paralimpinio komiteto reitinge.

Pasak M. Biliaus, plaukikų integracija į sveikųjų čempionatą – logiškas paralimpinio komiteto darbo tęsinys.

„Kreipėmės į Tarptautinį paralimpinį komitetą dėl galimybės įskaityti mūsų plaukikų rezultatus pasauliniu lygiu. Atsakymas buvo teigiamas, juo labai džiaugiamės. Be to, buvome informuoti, kad esame viena iš vos kelių pasaulio šalių, kuriose paralimpiniai plaukikai integruojami į sveikųjų čempionatus“, – pasakojo LPAK prezidentas Mindaugas Bilius.

„Džiaugiuosi galimybe startuoti čia, Klaipėdoje ir tuo, kad mūsų rezultatai įskaitomi tarptautiniu lygiu. 2020 m. mes praktiškai neturėjome tarptautinių startų ir apskritai varžybų 50 metrų baseine. Tai mums visiems tikrai daug reiškia“, – sakė Ramūno Leono treniruojamas E. Matakas.

2021 m. vasarį paralimpinės rinktinės plaukikai sugrįžo į uostamiesčio baseiną, kur vyko Lietuvos plaukimo žiemos pirmenybėse. Sportininkai namo grįžo su šūsniu asmeninių, nacionalinių rekordų ir daug žadančia svarbaus sezono pradžia, kurios didžiausias tikslas – Tokijo paralimpinės žaidynės.

Tekstas publikuotas paralimpinio judėjimo žurnale #ĮVEIKSAVE