2024 01 rugsėjo

Gabrielės Čepavičiūtės paralimpinis dienoraštis (II)

Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė paralimpiniame dienoraštyje dalijasi įspūdžiais iš debiutinių žaidynių Paryžiuje. Antroji Gabrielės dienoraščio dalis.

Gabrielė Čepavičiūtė (Vytauto Dranginio / LPAK nuotr.)

„Praėjo savaitė nuo atvykimo į paralimpinį kaimelį. Tiesa, kol kas Lietuvos delegacija pilnai nesusirinkusi, todėl už visus kalbėti negaliu, tačiau aš įspūdį apie gyvenimą čia jau susidariau. Bendrai – viskas yra puiku. Nemanau, jog kitoje pasaulio vietoje būtų įmanoma patirti tokią atmosferą kaip čia. Visų pirma verta paminėti pačius žmones. Tarkime, žaidynių savanoriai – tai nerealiai atsidavę žmonės, kurie palaiko ir džiaugiasi už tave, tavo šalį, nepaisant to, jog tu jiems esi nepažįstamas ir jūs turbūt daugiau niekada nesusitiksite.

Žinoma, paralimpinio kaimelio didingumas, skirtingų erdvių gausa (milžiniška valgymo erdvė, “village club”, kuriame kasdien daug kas renkasi stebėti Paralimpinių žaidynių per televizorių, žaisti žaidimus kaip stalo futbolas, groti pianinu ar dainuoti karaoke, poilsio erdvės su gyva muzika, jaukia atmosfera) daro didelę įtaką bendrai nuotaikai, tačiau šiuos pastatus užpildo keli tūkstančiai asmenybių iš įvairiausių pasaulio kampelių, kurios, mano nuomone, yra tikroji kaimelio gyvybė.

Kalbant apie gyvybę – pilna arena, kurioje man teko privilegija plaukti, yra tikras to pavyzdys. Ji yra tokia milžiniška, kad atrodo, jog baseinas visgi ne 50 m, o apie 30 m. Sėdint prie bokštelio tikrai jaučiaus maža, bet tuo pačiu pakylėta, nes kaip ir situacijoje su savanoriais – tu nepažįsti žiūrovų, jie nepažįsta tavęs, bet jų palaikymas yra labai nuoširdus ir tą galima jausti pilnu kūnu bei siela.

Keturi Lietuvos paralimpinės delegacijos nariai jau startavo, tačiau tai tik pradžia ir labai tikiuosi, jog palaikymas tiek čia, Paryžiaus arenose, tiek Lietuvos visuomenėje ir žiniasklaidoje išliks iki pat žaidynių pabaigos nepaisant rezultatų. Kadangi sportas toks ir yra – kartais saldus, o kartais kraujo skonio. Na, o aš, kartu su kitomis sportininkėmis ir sportininkais, toliau sugersiu visas čia suteikiamas patirtis ir lauksiu ateinančių startų.”