Fotografo Vytenio Čėsnos bakalauro darbas „Lietuvos paralimpiečių vaizdavimas humanistinės fotografijos pagalba“ Kauno kolegijoje įvertintas Eugenijos Lašienės fondo premija. Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie jauno fotomenininko baigiamajamojo darbo, rengdamas kurį Vytenis bendradarbiavo su paralimpiniu čempionu, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi, paratriatlonininku Ernestu Česoniu, vežimėlių tenisininke Agnieška Toločko ir lengvaatlete, disko metike Oksana Dobrovolskaja.
Agnieška Toločko ir Andrius Liubinas (Vytenio Čėsnos nuotr.)
Vytenis pasakoja, kad idėja vaizduoti paraatletus gimė iš noro geriau suprasti skirtumus tarp negalios neturinčių ir su ja gyvenančių sportininkų. Esą jį paskatino ir asmeninė patirtis – prieš ketverius metus užklupusios sveikatos problemos, dėl kurių jaunuolis buvo priverstas atsitraukti nuo aktyvios sportinės veiklos, buvusios jo gyvenimo dalimi.
„Tai paskatino susidomėti žmonėmis, kurie susiduria su dar sudėtingesnėmis negalios formomis, bet vis tiek geba nepasiduoti, tobulėti, siekti tikslų ir gyventi pilnavertį gyvenimą”, – sako fotomenininkas V. Čėsna.
„Humanistines fotografijos požiuris yra labai tinkamas paralimpiečiams vaizduoti, kadangi jie susiduria su galybe reiškinių, kurie kelia socialinę atskirtį, o humanistinės fotografijos požiūris kaip tik šią atskirtį mažina. Naudodamasis humanistinės fotografijos principais, stengiausi išlaikyti pagarbą – nemanipuliuoti, neformuoti dirbtinų vaizdų ar atsakymų. Priešingai – siekiau įsiklausyti, fiksuoti natūralias, nerežisuotas akimirkas, detales, portretus ir stengiausi perteikti universalias žmogiškas vertybes. Kuriant vizualinį pasakojimą, įterpiau ir pačių paralimpiečių citatas, kad būtų galima tiesiogiai perteikti jų mintis, aktualijas ir požiūrį į gyvenimą. Sąmoningai vengiau įprastų negalios naratyvų – norėjau parodyti, kad negalia yra tik vienas iš daugelio jų gyvenimo aspektų, kuris jų neapibrėžia ir nenulemia visos jų tapatybės. Tai nebuvo pasakojimas apie negalią. Tai ya pasakojimas apie žmones – apie jų ryžtą, pastangas, iššūkius, pasiekimus, džiaugsmus ir nusivylimus“, – sakė V. Čėsna.
Ką pažintis su paraatletais suteikė pačiam Vyteniui?
„Supratau, kad daug svarbiau yra ne tai, su kuo susiduriame, o kaip į tai reaguojame – koks mūsų požiūris į save į aplinką ir galimybes. Taip pat ši patirtis išgrynino mano požiūrį į fotografiją, supratau, kokia svarbi yra pagarba, jautrumas ir žmogiškas ryšys. Pajutau norą prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo, skatinti pokytį“, – dalijosi Vytenis Čėsna.
Kviečiame susipažinti su V. Čėsnos darbais foto galerijoje ČIA.