Iki Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių lieka lygiai 100 dienų. Didžiausias pasaulyje žmonių su negalia sporto renginys, prie televizorių ekranų susodinantis milijardinę auditoriją, Japonijos sostinėje Tokijuje įvyks šių metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. Jūsų dėmesiui – įdomesni skaičiai ir faktai apie artėjančias paralimpines žaidynes, kuriose dalyvaus ir Lietuvos paralimpinė rinktinė.
Tokijo olimpinis stadionas (Paralympic.org nuotr.)
1
Aušra Garunkšnytė taps pirmąja moterimi iš Lietuvos paralimpinių žaidynių maratono rungtyje. Lino Balsio treniruojama lengvaatletė kelialapį į Tokijo vasaros paralimpines žaidynes iškovojo 2019 m. Londono maratone, kuriame užėmė ketvirtą vietą savo negalios klasėje. Beje, A. Garunkšnytės treneris L. Balsys yra 2004 m. Atėnų paralimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas maratono rungtyje.
Lietuvos maratonininkė Aušra Garunkšnytė ir jos treneris Linas Balsys (Parateam.lt nuotr.)
2
Tokijas – vienintelis miestas, kuriame paralimpinės žaidynės vyks antrą kartą. Pirmą kartą paralimpinės žaidynės Japonijos sostinėje įvyko 1964 m. Šiame renginyje dalyvavo 375 atletai iš 21 valstybių ir jie varžėsi devyniose sporto šakose. Palyginimui, tikimasi, kad šiemet Tokijo paralimpinėse žaidynėse dalyvaus 4400 atletų iš daugiau nei 150 valstybių ir jie varžysis 22 sporto šakose.
6
Šeštą kartą vasaros paralimpinėse žaidynėse dalyvaus Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė. 2000 m. debiutavusi Sidnėjaus žaidynėse, nacionalinė komanda iškart iškovojo sidabro medalius. Šį pasiekimą golbolo ekipa pakartojo 2008 m. Pekine, o 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse Lietuvos golbolininkai iškovojo skambiausią pergalę istorijoje – tapo paralimpiniais čempionais.
Lietuvos golbolo rinktinė – Rio de Žaneiro paralimpinė čempionė (Rimanto Navicko / RGB pictures nuotr.)
7
Tiek vietų Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse jau yra užsitikrinę Lietuvos sportininkai. Kelialapį į šias žaidynes yra iškovojusi lengvaatletė, maratonininkė Aušra Garunkšnytė, kuri taps pirmąja moterimi iš Lietuvos paralimpinių žaidynių maratono rungtyje. Bilietus į paralimpinį Tokiją turi ir Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) ekipa, kuriai atstovauja iš viso šeši sportininkai. Golbolininkai Tokijuje gins paralimpinių čempionų titulus, iškovotus 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse.
Lietuvos golbolo rinktinė (Julie Laramie photography)
9
Lietuvos sportininkams su negalia Tokijo vasaros paralimpinės žaidynės bus devintosios istorijoje. Lietuviai paralimpinėse žaidynėse debiutavo 1988 m. Seule, kur Vytautas Girnius iškovojo du aukso medalius, o Danutė Šmidek – sidabro ir bronzos apdovanojimus. Tiesa, Pietų Korėjoje lengvaatlečiai dar atstovavo buvusiai Sovietų Sąjungai. Nepriklausomos Lietuvos paralimpinė rinktinė žaidynėse debiutavo 1992 m. Barselonoje ir nuo tada dalyvavo visose aštuoneriose vasaros paralimpinėse žaidynėse.
Vytautas Girnius ir Aldona Grigaliūnienė 1996 m. Atlantos paralimpinėse žaidynėse (Lietuvos paralimpinio komiteto nuotr.)
14
Tiek paralimpinių sporto šakų varžybos per Tokijo žaidynes bus tiesiogiai transliuojamos per televiziją visame pasaulyje. Badmintonas, bočia, dviračių plento lenktynės, golbolas ir maratonas – varžybos, kurios nebuvo tiesiogiai transliuojamos per 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpines žaidynes, bet Tokijuje sulauks tiesioginių transliacijų. Televizija taip pat tiesiogiai rodys žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Lietuvoje pirmą kartą istorijoje paralimpines žaidynes transliuos LRT televizija.
Lietuvos paralimpietė Aušra Garunkšnytė (Alfredo Pliadžio nuotr.)
16
Tokijo vasaros paralimpinės žaidynės bus jau šešioliktos istorijoje. Pirmą kartą vasaros paralimpinės žaidynės surengtos 1960 m. Romoje, Italijoje. Nuo 1988 m. olimpinės ir paralimpinės žaidynės yra rengiamos tuose pačiuose miestuose, o paralimpinės žaidynės vyksta iškart po olimpinių žaidynių.
1960 m. Romos paralimpinės žaidynės (Paralympic.org nuotr.)
22
Tiek sporto šakų varžybos vyks Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse: lengvoji atletika, plaukimas, golbolas, dziudo, irklavimas, šaudymas, šaudymas iš lanko, žirgų sportas, badmintonas, bočia, baidarės, dviračių trekas, dviračių plentas, aklųjų futbolas, tinklinis sėdint, stalo tenisas, tekvondo, triatlonas, vežimėlių krepšinis, fechtavimas vežimėliuose, vežimėlių regbis, vežimėlių tenisas.
Lietuvos paralimpietis Kęstutis Skučas (Dano Sodaičio nuotr.)
32
Tiek kilogramų aukso išgauta iš Japonijos žmonių atiduotų nereikalingų senų mobiliųjų telefonų. Šis auksas, taip pat sidabras ir bronza naudojami Tokijo olimpinių ir paralimpinių žaidynių medalių gamybai.
Tokijo paralimpinių žaidynių medaliai (Paralympic.org nuotr.)
37
Tiek medalių paralimpinių žaidynių istorijoje yra iškovoję sportininkai iš Lietuvos (8 aukso, 13 sidabro ir 16 bronzos). Ar mūsų šalies medalių taupyklė pasipildys, paaiškės rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. Tokijuje, Japonijoje vyksiančiose vasaros paralimpinėse žaidynėse.
Rio de Žaneiro paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius (Rimanto Navicko / RGB pictures nuotr.)
40
Tiek procentų Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių dalyvių sudarys moterys. Palyginimui, 1992 m. Barselonos vasaros paralimpinėse žaidynėse moterys sudarė kiek mažiau nei ketvirtadalį renginio dalyvių. Tarptautinis paralimpinis komitetas, kartu su nacionaliniais paralimpiniais komitetais, siekia, kad ateityje paralimpinėse žaidynėse vyrų ir moterų dalyvautų po lygiai.
Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja (Parateam.lt nuotr.)